APIE GYVŪNŲ GEROVĘ

Šių dienų gyvūnų gerovės revoliucijos kontekste apie gyvūnų gerovę diskutuoti pats laikas – mūsų visuomenė šiai diskusijai jau subrendo. Tad nestabdom ir pakalbėkime. Akivaizdu, kad žiaurus elgesys su gyvūnais neabejotinai jokiais būdais nepateisinamas ir smerktinas.

info

8/30/2021 4 min read

  Nors gyvūnų teises apibrėžti sunku, bet jau 1965 m. Jungtinės Karalystė profesorius Roger Brambell kartu su kitais specialistais išskyrė 5-ias bet kokio gyvūno laisves, kurios ir apibrėžia gyvūno gerovę:
1. Laisvė nuo alkio ir troškulio;
2. Laisvė nuo diskomforto;
3. Laisvė nuo skausmo, sužeidimų ir ligų;
4. Laisvė išreikšti įprastą jiems elgesį;
5. Laisvė nuo baimės ir kančių.
  Pažeidžiant bet kurią iš šių laisvių pažeidžiama gyvūnų gerovė. Pirmos trys laisvės, išreikštos fiziniais poreikiais, kaip ir nekelia klausimų, bet kaip dėl dviejų paskutinių? 

 .


  Dauguma mano, kad namuose gyvenantys augintiniai gyvena geriausiai, tačiau jie taip pat kenčia nuo gerovės problemų. Psichinės stimuliacijos stoka ir ilgalaikis vienų palikimas yra viena iš pagrindinių mūsų šiandieninių šunų problema. Elgesio problemos, tokios kaip išsiskyrimo nerimas, agresija, destruktyvus elgesys – tai simptomai, kad šuniui kažkas negerai, o toks elgesys yra šuns būdas įveikti stresą. Treniruočių trūkumas taip pat yra problema, o dėl per didelio maisto kiekio daugėja gyvūnų nutukimų. Ir galiausiai – paties šuns pasirinkimų stoka dėl bet ko - šeimininkas nusprendžia, kur šuo miega, su kuo jis žaidžia, kada einama į lauką, kur vaikščiojama, ką šuo valgo. Didžiojoje Britanijoje atlikti tyrimai parodė, kad 85 %į prieglaudą atidavusių savo šunį žmonių kaip pagrindinę priežastį nurodė jų elgesį. O remiantis JAV atlikta apklausa, dešimt svarbiausių šunų ir kačių elgesio priežasčių buvo: kandžiojimasis, agresyvumas žmonių atžvilgiu, pabėgimai, destruktyvus elgesys namuose, destruktyvus elgesys lauke, nepaklusnumas, problemos tarp naujo ir senojo augintinio, agresyvumas kitų gyvūnų atžvilgiu, išterlioja namus, per daug loja. Nepageidaujamas elgesys yra priežastis, dėl kurios per metus JAV miršta ir atsisakoma daugiau augintinių nei nuo infekcinių ligų, navikų ar kitų ligų kartu sudėjus. O būtent nepageidaujamas elgesys atsiranda dėl neįgyvendintos gyvūno laisvės išreikšti save arba jo poreikių neišpildymo.
  O su kokiomis gerovės problemoms susiduria naminės katės? Katės, ypač gyvenančios tik patalpose, kenčia dėl stimuliacijos, mankštos trūkumo ir nutukimo. Katės turi labai išvystytus pojūčius, kurie naudojami smulkiam grobiui tykoti ir žudyti. Kai katės visą parą uždaromos namuose, šie įgūdžiai neišnaudojami sėslioje, nesikeičiančioje aplinkoje. Todėl katės pačios „prisigalvoja“ sau veiklos. Tyrimai rodo, kad katės gerai prisitaikė ėsti du tris kartus per dieną - nors iš tikrųjų pirmenybę teiktų „mažai, bet dažnai“. Bet kuriam katės šeimininkui tai būtų sunku įgyvendinti. Taigi tokia „prisitaikiusi“ mityba paprastai ir yra daugelio kačių nutukimo priežastis. Dar viena naminių kačių problema - šlapimo takų ligos, kurios dažniau pasitaiko viduje gyvenančioms katėms negu į lauką išeinančioms ar po vieną namuose gyvenančioms. Katės yra selektyviai socialūs gyvūnai ir priverstinis gyvenimas su kitomis katėmis, besikeičiantys žmonės namuose, nedidelė erdvė, netinkama kraiko dėžutė (arba ją reikia dalintis su kitomis katėmis) - visa tai gali sukelti stresą ir su juo susijusias šlapimo takų infekcijas. Kačių elgesio problemos, tokios kaip draskymas ir žymėjimas šlapimu, yra įprastas kačių elgesys - ir tai problema tik mums ir tik tuo atveju, jei katė tai atlieka namų viduje. Kaip ir šuo, taip ir katė, ypač viduje gyvenanti katė, turi labai mažas pasirinkimo galimybes.
  Yra privalumų ir trūkumų tiek lauke, tiek viduje gyvenantiems gyvūnams. O šeimininkai, priimdami sprendimą dėl tarkim savo katės išleidimo į lauką, turi į tai apsvarstyti. Ar nuobodulys, nutukimas, neaktyvumas yra tinkama kaina, kurią moka katė, kad išvengtų nelaimių kelyje nuo autotransporto ar kitų gyvūnų užpuolimų? Didžiojoje Britanijoje 2013 m. buvo atlikta apklausa, kurioje dalyvavo daugiau kaip 2000 naminių gyvūnėlių šeimininkų. Apklausa buvo siekiama stebėti JK augintinių savijautą ir nustatyti, ką reikia padaryti, kad pagerėtų jų gerovė. Rezultatai tokie: 57% namuose turėjo mažiau kraiko dėžučių negu buvo laikoma kačių; tik 5% kačių šeimininkų duodavo tiek maisto, kiek reikia pagal katės kūno masę; 90% kačių savininkų teigia, kad jų katė kažko bijo; šunų, kasdien turinčių fizinį aktyvumą, skaičius sumažėjo iki 66%; tik 17% šunų šeimininkų duoda maisto tiek, kiek rekomenduojama pagal gyvūno svorį; šunų, reguliariai paliekamų vienų penkioms ar daugiau valandų, dalis žymiai išaugo - nuo 18% iki 25%.
  Taigi, nors šiandieniniai naminiai šunys ir katės gali džiaugtis pagerėjusia sveikata, ilgesniu gyvenimu ir geresne mityba dėl pažangos veterinarijoje ir moksliniuose tyrimuose, mes vis dar turime daug ką nuveikti, kad jų gyvenimo kokybė gerėtų, o gerovės problemų neliktų.
  Ką manote Jūs? Padiskutuokime. Laukiame Jūsų žinučių Facebook‘e arba el. paštu.

  Naminiai gyvūnai turi teigiamą poveikį žmonių sveikatai: didesnis fizinis aktyvumas, sumažėjęs kraujospūdis, sumažėjusi reakcija į stresą ir sumažėjęs depresijos dažnis ar sunkumas. Bet kaip su gyvūnais? Ar jiems mes naudingi?
Kates ir šunis galima suskirstyti į kelias skirtingas kategorijas - naminiai augintiniai, benamiai gyvūnai, prieglaudų gyvūnai - ir priklausomai nuo kategorijos, į kurią patenka šuo ar katė, gerovės problemos, su kuriomis susidurs, bus labai skirtingos. Nors, nepriklausomai nuo to, kuriai kategorijai priklauso šuo ar katė, jo gerovės poreikiai visiškai nesikeičia.

Kokybė - Patogumas - Atsakomybė - Tvarumas
🌍 
+370 679 98177
Jotvingių g. 15,
LT-48124
Kaunas
Sočių meškų krautuvlės darbo laikas:
I.-V. 10.00 - 18.00 val.
VI. 10.00 - 14.00 val.
VII. Nedirbame